Atgal į sąrašą

Nevyriausybinės organizacijos kviečia kandidatus į EP pažiūrėti rinkėjams į akis: kas atsispirs finansų sektoriaus lobistams?

Nevyriausybinės organizacijos kviečia kandidatus į EP pažiūrėti rinkėjams į akis: kas atsispirs finansų sektoriaus lobistams?
2019-05-18

Šiandien Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) ir nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ visiems Lietuvos kandidatams į Europos Parlamentą išsiuntė kvietimą prisidėti prie bendro Europos nevyriausybinių organizacijų raginimo skaidriau atstovauti vartotojų interesams Europos Parlamente. Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, politikų įsipareigojimas prieš priimant sprendimus išklausyti kitas visuomenės grupes, o ne finansų sektoriaus lobistus, sumažins pernelyg didelę šio sektoriaus lobistų įtaką.

„Briuselyje net 1700 lobistų atstovauja bankų, investicinių fondų ir draudimo kompanijų interesams, tuo tarpu vartotojų interesus gina tik keturios organizacijos. O juk Europos Parlamente priimami teisės aktai, kurie lemia visų Europos Sąjungos šalių gyventojų kasdienybę“, – teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Pasak K. Kupšio, interesų gynimui skiriamo biudžeto masteliai yra tiesiog pritrenkiantys: nevyriausybinio sektoriaus stebėtojų duomenimis, finansų sektorius lobizmui ES sostinėje išleidžia maždaug 120 mln. eurų kasmet – ar bent deklaruoja, kad išleidžia. Atsverti šią įtaką bandančių kelių nevyriausybinių organizacijų (pvz., BEUC, „Finance Watch“ ir kt.) bendri biudžetai šiai sričiai vargiai siekia 2 milijonus eurų per metus.

Anot nevyriausybinių organizacijų atstovų, matant tokius skaičius, nenuostabu, kad praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo 2008 m. pasaulį sukrėtusios ekonominės krizės, finansiniame sektoriuje iki šiol nematyti jokių realių pokyčių, kuriuos jaustų visuomenė, o ypač – nepritekliuje gyvenantys jos nariai.

Būtent finansų sektorius visuotinai pripažįstamas savo neatsakingais veiksmais sukėlęs daugybę Europos ir viso pasaulio žmonių paveikusią finansinę katastrofą. Mes nematome jokių realių Briuselio institucijų veiksmų, kurie galėtų apsaugoti Europos piliečius nuo kitos ekonominės krizės“, – sako K. Kupšys.

Pasak nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ kuratorės Juditos Akromienės, Lietuvoje ilgą laiką Europos Parlamentas buvo suvokiamas kaip šilta vietelė atsibodusiems vietos politikams. Lietuvos rinkėjai turi žinoti, kodėl renka vieną ar kitą politiką atstovauti šalies gyventojų interesams, mano ji.

„Penkiolika metų esame Europos Sąjungos nariai. Ar žinome, kokius mūsų šalies rinkėjų, mūsų šalies vartotojų interesus per tą laiką gynė ar apgynė kuris nors iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių? Tokių atvejų išties nedaug. Atėjo laikas ketinantiems Briuselin vykti Lietuvos politikams į Europos Parlamentą žiūrėti ne kaip į politinio poilsio vietą, bet kaip į ypatingos reikšmės darbą, atstovaujant rinkėjų interesams. Privalome reikalauti atsakomybės ir atskaitomybės“, – įsitikinusi „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė.

Nevyriausybinių organizacijų išsiųstame laiške kandidatams į EP siūloma pasirašyti penkis įsipareigojimus. Pasirašydamas pasižadėjimą atstovauti vartotojų interesams Europos Parlamente, kandidatas, be kita ko, įsipareigoja siekti pažaboti finansinių lobistų įtaką, kai priimami šio sektoriaus ateitį lemiantys teisės aktai, ribojant bendravimą su lobistais, o jei bendravimas įvyksta – kandidatai pasižada viešinti informaciją (darbotvarkes ir temas) apie susitikimus tiek su lobistais, tiek su kitų interesų grupių atstovais. Prieš priimdami sprendimus dėl kokių nors finansinio sektoriaus reformų, kandidatai sieks užtikrinti, kad sprendimo priėmimo procese būtų išklausoma įvairių visuomenės grupių nuomonė. Kartu pasižadama atsisakyti narystės klubuose ar asociacijose, kurios susijusios su finansų sektoriaus sprendimų priėmėjais. Galiausiai, ketinama siekti užtikrinti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų tarnautojams ir politikams visose Europos Sąjungos institucijose. Plačiau (anglų k.): https://www.changefinance.org/wp-content/uploads/2019/04/Implementing-the-Pledge.pdf

Lietuvos gyventojai kas penkerius metus renka 11 atstovų į Europos Parlamentą.

Apie iniciatyvą

Šia iniciatyva Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) ir nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ jungiasi prie koalicijos „Change Finance“, kurią sudaro Europos nevyriausybinės organizacijos, siekiančios užkirsti kelią žalingoms finansinės lobistinės veiklos rūšims. Iniciatyvą taip pat Lietuvoje remia NVO vaikams konfederacija ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas; paramą iniciatyvai suteikti ketina ir daugiau Lietuvoje veikiančių NVO tinklų.

„Change Finance“ (www.changefinance.org) ragina sukurti į piliečius orientuotą finansų politikos darbotvarkę, kuria būtų siekiama socialinio teisingumo, tvarumo ir demokratijos. Siekiama:

● sukurti tvirtą bei įvairiapusę bankų ir finansų sistemą, orientuotą į ilgalaikius socialinius ir aplinkosaugos tikslus;

● užkirsti kelią šešėlinei bankininkystei bei ofšoriniam bankų verslui, kadangi tokių reiškinių egzistavimas kelia grėsmę ES šalių ekonomikai ir viešiesiems finansams;

● įvesti teisingus finansinių sandorių mokesčius, siekiant padidinti pajamas, kurias būtų galima skirti viešosioms paslaugoms;

● užtikrinti demokratišką ir atskaitingą reguliavimą bei finansų institucijų priežiūrą, pirmenybę teikiant visuomenės interesams.

Šios reformos liks tik iliuzija, jei Europos Parlamentas neprisijungs ir nepadės sprendžiant pamatinę problemą, iki šiol stabdžiusią visus pokyčius. Toji pamatinė problema – pernelyg didelė finansų sektoriaus lobistų įtaka sprendimų priėmėjams.

Apie Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą: Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas – tai 10 nevyriausybinių vartotojų organizacijų susivienijimas, veikiantis nuo 2012 metų. Aljansas – vienintelė Lietuvą atstovaujanti vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare. Aljanso aktyvistai veikia ES lygiu dalyvaudami prie europinių institucijų (Europos Komisijos, direktoratų, agentūrų) sudarytose ekspertų grupėse, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos vartotojų konsultacinėje grupėje, BEUC darbo grupėse. LVOA identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90. Plačiau: www.lvoa.lt.

Kontaktai: Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius | +370-698-76444 | info@lvoa.lt | kestutis.kupsys@lvoa.lt