Atgal į sąrašą

Laikas grįžti prie iki karantino galiojusio vartotojų apsaugos reguliavimo

2020-07-14

Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso teisininkė

Pinigų grąžinimo tvarką už neįvykusią turistinę kelionę įtvirtinantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimas COVID 19 karantino metu buvo kaitaliotas porą kartų.

Pirmiausia, balandžio 7-ąją Seimas, akivaizdžiai gindamas ne vartotojų, bet kelionių organizatorių interesus, ypatingos skubos tvarka bandė įtvirtinti nuostatas, kad pinigus už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kelionių organizatorius vartotojui grąžintų per 6 mėnesius, o ne per 14 dienų, kaip buvo numatyta iki tol.

Dar daugiau –  naujas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet visais atvejais, kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukus turistinės kelionės sutartį.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA) tuomet atkreipė visuomenės dėmesį, kad tokie pokyčiai ne tik agresyviai pamina vartotojų teises, perkeliant verslo riziką ant vartotojų pečių, bet ir prieštarauja Europos teisės normoms, tad kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis kreipėsi į Respublikos Prezidentą, prašydamas vetuoti įstatymo pakeitimo projektą. Prezidentas grąžino dokumentą Seimui tobulinti.

Nepraėjus nė porai mėnesių, gegužės 30-ąją įsigaliojusios Civilinio kodekso pataisos numato, kad ekstremalios situacijos atveju atšaukus kelionę, kelionių organizatorius turi grąžinti turistui pinigus ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų pabaigos, jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl kitokių kompensavimo galimybių. LVOA jau tuomet įspėjo, kad pinigų grąžinimas gali gerokai užtrukti, nes kada baigsis ribojimus sukėlusios aplinkybės – numatyti neįmanoma.

Neteisinės priemonės veda prie sankcijų

Nenuostabu, kad jau netrukus Europos Komisija pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą prieš 10 valstybių narių, tarp kurių – ir Lietuva.

Europos Komisija nustatė, kad COVID 19 pandemijos metu Lietuvoje (taip pat ir devyniose kitose ES valstybėse narėse, tarp kurių: Čekija, Graikija, Italija, Lenkija, Prancūzija ir kt.) priimtos nacionalinės taisyklės galimai pažeidžia ES teisę dėl vartotojų ir keleivių teisių.

Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą po to, kai nebuvo atsižvelgta į Komisijos raginimus paisyti vartotojų, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesų.

Komisijos nuomone, valstybės narės turėtų kurti patikimas ir lanksčias čekių sistemas (Lietuvoje įteisintas „kelionių kuponų“ terminas). Vis dėlto negali būti ribojama keleivio teisė laisvai pasirinkti čekį ar atgauti už kelionę sumokėtus pinigus, kurių grąžinimui turi galioti 14 dienų terminas, kaip buvo iki pandemijos.

Lietuvai ir kitoms įspėtoms šalims skirtas 2 mėnesių terminas, per kurį valstybė turi pranešti, kokių imsis veiksmų, keičiant ES teisei prieštaraujančias nacionalinės teisės normas. Jei valstybė nesutiks pašalinti pažeidimų, jai gali būti taikomos sankcijos.

Tad vartotojų teisių gynėjai pagaliau gali pagrįstai tikėtis, kad Lietuva tinkamai įvertins situacijos rimtumą ir paskubomis priimtos Civilinio kodekso nuostatos nustos galioti, idant mūsų šalies vartotojams netektų asmeninėmis lėšomis finansuoti kelionių organizatorių verslo.

O ką tik pradėjusi veikti 15 milijonų eurų vertės lengvatinių paskolų priemonė „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“, kurios dėka lėšos skiriamos atsiskaityti su turistais už dėl COVID 19 protrūkio neįvykusias organizuotas turistines keliones – ne pretekstas nieko nekeisti. Atvirkščiai, tai aiškus paskatinimas įstatymų leidėjams, jog laikas grįžti prie ikikarantininio vartotojų apsaugos reguliavimo.